BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

neįmanomas stebuklas

Rytoj man 18. O iš tiesų, tai neturėjau išvysti pasaulio.

Dardant traukiniu pas močiutę, stebėjau savo Mamą, kuri stovėjo prie atidaryto lango ir žvelgė į besikeičiantį paizažą, vėjas plaikstė jos purius plaukus ir tuomet ji atrodė nepakartojamai. Mes nesam artimos. Dažnai kalbam apie daug ką, bet niekada apie mane. Nenoriu. Bet būtent  tą akimirką, traukiny, suvokiau, kad yra vienas dalykas, kuris mus vienija. Ne stori plaukai, ne stebuklingai panašūs balsai, ne vizualus panašuma,s ne gyvenamoji vieta ar giminės. Mus vienija liga. Ji niekada nesako “vėžys”. Visuomet sako liga.

Jai tebuvo vos 24 metai, kai mano močiutė, Mamos mama, nupirkojuodus batus ir juodą užvalkalą pagalvei, ant kurios palaidos pirmą savo vaiką. Šansų,kad Mama gyvent nebuvo. “Tik per stebuklą ji pasveiks”,-kalbėjo gydytojai. Deja, visi buvo jau suaugę ir niekas stebuklais nebetikėjo. O be reikalo.

Jai buvo 26 metai kai išteko ir pastojo. Gimdyti uždraudė, nes  po chemoterapijos dar nebuvo praėję 2 metai. Vaikas gims apsigimęs,invalidas arba negyvas. Daug šansų, kad mirti gali pati motina gimdymo metu. Tėtis nenorėjo jos prarasti. Niekas nenorėjo jos prarasti. Aš turėjau būti ”išvalyta” iš mamos organizmo. Bet mama nusprendė, kad geriau mirs, nei nužudys savo vaiką. Tėtis tikėjo, kad gims sveikas kūdikis, bet bijojo,kad gali netekti gimdymo metu net dviejų žmonių : žmonos ir vaiko. 

Niekada nepadėkojau savo Mamai už tai, kad ji tikėjo, kad suteikė man galimybę būti čia. Bet padėkosiu. Rytoj bus puiki proga. 

Sakai, kad viltis durnių motina? tuomet mano Mama pati tikriausia  idiotė, nes tikėjo dviem neįmanomais(?) stebuklais, kurie išsipildė…

Gal ir atėjau į pasaulį, kad pasakočiau savo Mamos ir savo Tėčio istorijas. Savo tėvų istorija. o gal kada ir savo istoriją. Nes šios istorijos keičia gyvenimus.

 

Milda

Rodyk draugams

Tavo komentaras: