BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano Tėtis

Keista, kad  į blogą sudėdama vienus svarbiausių mano apmąstymus ir išgyvenimus dar neaprašiau savo Tėčio.

Tėtis - tai žmogus, kurį labiausiai myliu pasauly. Manau, kad daugiau nieko taip nemylėsiu kaip myliu jį. Nežinau, ar kito žmogaus skausmas taptų toks savas, kaip jo skausmas yra mano skausmas …

Tėčiui galiu pasakyti viską. Kartais būna baisu ar nesmagu ,bet galiausiai išvada būna ta pati : “gerai, kad pasakiau Jam”.

Tėtis - žmogus, kuris net matydamas, kad mano būsimi poelgiai bus klaida, manęs nevaržo. Tiesiog įspėja, kad taip gali nutikti, bet pasirinkti leidžia man pačiai. Žino, kad manęs nesustabdys.

Kartais Tėtis būna piktas. Tada stangiuosi nesimaišyti kur nors arti. Kartais tėtis šaukia. Tada būna ne taip baisu, kaip kad matau piktas  jo akis ir griežtai sučiauptas lūpas.

Tėtis mane vadina lialia, nes kai būdavau maža pati save taip vadindavau :)

Tėčiui patinka klausyti kaip pasakoju savo mažos atsiminimus. Pavyzdžiui: “Tėti, prisimeni, kaip buvau maža, ant šito klevo vasara pakabindavai supynes? aš labai mėgdavau ant jų suptis. Ateidavau viena, bet su savo mažom ir silpnom kojytėm ne aukštai teįsisupdavau. O netoliese tu kapodavaiu malkas. Aš tave vis šaukdavau, kad ateitum pasupti.”- tėtis jau šypsosi ir su meile žiūri į mane, o aš toliau tęsiu. - “Kartais reikėdavo ir labai ilgai laukti, kol tu ateidavai. Įsupdavai taip aukštai, kad jau net baisu būdavo( o aš buvau labai drąsus vaikas)”. “Bet vis tiek spiegdavai iš džiaugsmo”, - prisiminimais pradeda dalintis ir tėtis.

Tai būna mano ir Tėčio akimirkos…Tėčiui man nieko negaili, o man taip pat nieko negaila jam …

Kai buvau maža, Tėtis man pririnkdavo žemuogių, o dabar aš jam prirenku. Ir man visai negaila , kaip kad negala jam.



                                                    

Rodyk draugams

Komentarai (11) »

  1. 1

    http://thonylt.wordpress.com rašė,

    2007-06-27 @ 21:31

    smaguva.

    gaila as neturiu tokiu akimirku su teciu. nors visada smagu bent labai kartais su juo snektelt apie nieka. tiesiog. va, pasveikinau su gimtadieniu - labai apsidziauge.

    :)

  2. 2

    MILDa rašė,

    2007-06-30 @ 22:07

    mano gyvenime daug ko yra … galbut daug ka butu galima pakeisti kitu. tik ne teti. :)

  3. 3

    Vamp rašė,

    2007-07-31 @ 23:57

    Mano gyvenime tėtis irgi labai svarbus. Bet retai jį matau,nes jis gyvena ne Lietuvoj…

  4. 4

    Anonimas rašė,

    2008-12-27 @ 01:03

    net susigraudinau… kad mano gyvenime tetis man butu toks svarbus ir as svarbi jam…. baltas pavydas ne tik tau, jum abiem :)

  5. 5

    Liudnoka rašė,

    2009-11-16 @ 21:53

    As ir netekau tecio pries 2 savaites kaip tik per velynes ( Jam 42 o Man 16 . Tai yra nerealiai sunku . Ašaros rieda pačios upeliu.. Aš jo dar dabar laukiu kol ženks žinksni pro duris… Bet to jau niekada nebebus.., nebent tik sapnuose ;( ;( As noriu pas ji,,, ;(

  6. 6

    milda rašė,

    2009-11-17 @ 15:10

    Mieloji, įsivaizduoju, kaip Tau sunku…

    Bet manau, kad Tavo Tėtis yra su Tavimi. Visai šalia. Tik reikia nusiraminti ir pajusti, kaip jo meilė niekada Tavęs nepalieka

  7. 7

    ieva rašė,

    2010-01-23 @ 18:30

    gaila kad as neturiu tecio ;(((((((((((((

  8. 8

    katyte rašė,

    2010-02-06 @ 14:58

    as myliu ir teti ir mamyte .

  9. 9

    austeja rašė,

    2010-04-06 @ 15:07

    linksma

  10. 10

    Ramunė rašė,

    2012-12-25 @ 22:28

    Tėtis - tai neapsakomas žodis, neapsakomas žmogus. Jis mano, tik mano toks vienintelis, toks nuostabūs toks nepakartojamas buvo… 11 metų nėra, bet jis toks pats.. Jis geriausias, jau nebebus tokių… Jo juokas dar skamba mano ausyse, laukiu, bet žinau, daugiau neatversjis durų, girdžiu jo žingsnis, tylesnius, bet užeina brolis.. Matau jo nuostabias akys, nuostabiausia pasaulyje susivelusia šukuosenajuoką, matau, kaip žaidžia, kaip kilnoja, kaip jamant kelių susirangiusiu sedžių, kaip apkabina, kaip guodžia, kaip pirmą kartą paima į žvejybą, kaip pirmą kartą leidžia pavairuot, kai pirma kartą, kiek jų mažai… Jaučiu jis šalia, bet ne toks.. Augu, bet man vis labiau jo truksta… Daugiau tų nepakartojamų, nuostabių ir naujų akimirkų nebus, juoko, šurmulio… Viskas ne taip…

  11. 11

    Liūdna mergaitė rašė,

    2013-02-18 @ 21:55

    Pavydžiu, Jums, turinčioms tėčius….

Komentarų RSS · TrackBack URI

Tavo komentaras: